- penukšlis
- 1 penùkšlis sm. (2) žr. penukšlas 1: Tau bei aniemus būtų penukšliu BB1Moz6,21. Senis paukštis neša jaunikliam penukšlį Kb.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
penukšlis — 2 penùkšlis, ė smob. (2), penukšlỹs, ė̃ (3b) žr. penukšlas 2: Penùkšliams reik sauso ir švario kiaulininko Sr. Gerai ryna muno penukšlė̃ Vn … Dictionary of the Lithuanian Language
penukšlis — 3 penùkšlis, ė adj. (2) skirtas penėti: Ar jau pašėrei penukšliùs paršus? Als. ^ Penukšlė kiaulė nesupranta, ko laukinė žviega Plt … Dictionary of the Lithuanian Language